Vakar mes gėrėm degtinę. Paskui ji baigėsi ir mes parsinešėm alaus. Gėrėm alų, o kai jis baigėsi, draugas aptiko užsilikusį konjaką. Ėmėm jį gerti. O paskui aš apsinuodijau meduoliais...
6 arbatiniai šaukšteliai kavos (4 puodeliams)
3 šaukštai cukraus
Paruošimas:
Į karštą vandenį supilti kavą, cukrų ir pastatyti ant ugnies, kol pakils. Nukelti, ir, putai atslūgus, vėl pastatyti ant ugnies. Taip kava turi pakilti tris kartus. Pašlakstyti 3 lašais šalto vandens ir išpilstyti į puodelius. Kartu paduodamas stiklas šalto vandens.
Komentaras kovo 28 2009 13:00:30
Manau, kad cia sis tas praleista. Kai kava pakyla, reikia puta nugriebti sauksteliu ir paskirstyti puodeliuose. Beje, kavos puodeliai turi buti nedideli.
cook amateur kovo 28 2009 14:37:47
Ačiū už papildymą
indre rugsjo 02 2009 20:09:10
siaip esu dirbus kavinese, kuriose daroma kava, tai moka visose reiske kava su sokoladu ir pienu...o cia tik paprasciausiai arabiska kava..bet ne moka, kaip skliausteliuose uzrasyta...
cook amateur rugsjo 07 2009 14:55:53
Vienos žinomiausių pasaulyje, pikantiškos kavos pavadinimas kilo iš Jemeno uosto Al Mocha, kuriame vyko itin aktyvi prekyba kavos pupelėmis. Beje, Jemenas net du amžius (XV–XVI) buvo vienintelė šalis, pasauliui tiekusi kavos pupeles.
Į Europą jos greičiausiai pateko apie VI a. iš Etiopijos – kavos tėvynės, kuri buvo okupavusi Jemeną. Čia kava, kurią visi geriame, žinoma nuo XIII a. Istorikai tvirtina, kad tenykščiai gyventojai pasaulį ir išmokė gerti kavą – gėrimą, pagamintą iš išdžiovintų subrendusių kavos pupelių minkštimo, kuris kartu su pupelių apvalkalu buvo sumalamas.
Vienuoliai sufistai tokią kavą gėrė, kad neužmigtų ir sulauktų naktinių pamaldų. Gėrimą jie vadino qahwa (išvertus iš arabų kalbos reiškia „vynas“). XVIII a. prancūzai ir olandai kavamedžius ėmė auginti Šri Lankoje bei Indonezijoje, todėl Al Mochoje kavos pupelių ėmė mažėti.
Moka – pirmoji kava, apie kurią sužinojo europiečiai. Jos pavadinimas tapo toks populiarus, kad juo imta vadinti atskirą kavos rūšį. Tačiau tikrosios mokos iš Jemeno šiaurės yra itin nedaug. Šios kavos pupelės išsiskiria dar ir tuo, kad nuo kavamedžių surenkamos ne žalios, o jau sudžiūvusios saulėje.
Iki XVII a. vidurio turkų ir egiptiečių pirkliai Jemene kavos pupeles pirko tiesiog dar nenurinktas nuo kavamedžių. Patys rūpinosi jų surinkimu ir apdirbimu – džiovino jas čia pat prie plantacijų.
Kavos pupelės
Corbis/Scanpix
Arabai didžiavosi naujuoju gėrimu ir jo gamybos receptą laikė paslaptyje. Net buvo draudžiama iš šalies išvežti nedžiovintas kavos pupeles – baimintasi, kad jų nesudaigintų.
Geriausiomis vadinamos Mocha Matari ir Mocha Sanani (pastarosios kavos Lietuvoje nėra) regionuose sunokusios pupelės. Šią kavą dėl jos retumo net vadina „Lordų kava“.Matari kava laikoma idealia virti turkiškai kavai. Tačiau ji netinka norint stipraus espreso ar kapučino.
Moka iki šiol naudojama seniausiame mišinyje Mocha Java (viena trečioji Jemeno kavos ir dvi – kavos iš Javos salos). Šis mišinys XVII a. sugalvotas Javos saloje, kur kavamedžius augino olandai. Jie ir sumaišė šias pupeles.
Pastaruoju metu kava, kuri vadinama moka, dažniausiai tėra kavų iš Jemeno, Etiopijos ir Brazilijos kavos mišinys: Hodeida – 50 proc., Harar ir Santos – po 25 proc.
Šiek tiek apie kavą "Moka"
šaltinis Delfi .lt
