 Lyg ir žiema atejo.... arba ne.... Na bet pagal kalendorių - žiema. Kažkada vaikysteje pažiurėjusi laidą apie Prancūziją, svajodavau apie Prancūzišką žiemą. Sulaukiau laikų , kai ji tokia Lietuvoje su +5C ar visu 0C. Dabar jau svajoju apie gilią žiemą su sniego pusnimis, ledo kalniukais, seniais besmegeniais ir būtinai su didelėmis krintančiomis snaigėmis, kaip ten toj dainelėj "snaigės sukas ratu.....".
Na ką sniego neturim , bet šventės , vienos svarbiausių metuose artėja, norim mes to ar ne. Taip dauguma pasakys , kokios čia šventės , kai ant kiekvieno kampo trimituojama :"krizė, krizė...labai blogai, nežinia kas mūsų laukia ir t.t." Ir aišku prie to prisideda mūsų mylima ir nemylima žiniasklaida. Na bet ne apie ją aš čia noriu kalbėti. Ir ne apie krizę. O apie bene gražiausią metų šventę - Kalėdas, taip būtent Kalėdas. Ne Naujuosius , o Kalėdas. Kažkada jos iš mano kartos buvo atimtos. Galėjome džiaugtis tik Naujaisiais. O jei kuri šeima ir švesdavo Kalėdas, tai paslapčia , o vaikai prigrasinti tėvų , kad niekam neprasitartų neduok Diev dėdes komunistai sužinos ar nemieli kaimynai. Taip buvo tokie laikai. Bet tai jau praeitis. Gal todėl Kalėdos mano mylimiausia šventė. Tai šventė kai gali kiekvieną artimą pamaloninti kokia dovanėle ar smulkmenėle. Beje dėmesį galima parodyti ne tik dovanėlėmis, o ir kvapniu, ką tik iškeptu pyragu ar sausainiais. Kalėdos man visada susiję su aguonpieniu, spanguoliu kisieliumi , kvapniais pyragėliais su grybais ir šližikais, ne, ne tais iš kokio supermarketo, o su ką tik ištrauktais orkaitės ir garuojančiais . O kokios Kalėdos be kepto kalakuto ar kimštos anties ar žąsies, ne prastesnė gali būti ir višta (šiais "krizės" laikais), reikia tik šiek tiek fantazijos ir ji bus kaip mano draugai sako "nereali".
Kviečiu skaityti skyrelį Kūčių/Kalėdų patiekalai . Ten rasite ne vieną laiko išmėgintą receptą Jūsų Kūčių ir Kalėdų stalui.
Su artėjančiomis šventėmis!
|
)