 Juodieji serbentai yra vertingiausi iš soduose auginamų uogų. Jie turi daug vitamino C. Pagal vitamino C kiekį jie nusileidžia tik erškėtuogėms ir aktinidijoms. Pakanka suvalgyti 20-30 gramų uogų, ir organizmas visai parai bus aprūpintas C vitaminu. Juodieji serbentai tonizuoja širdies ir kraujagyslių sistemą, tinka sergant peršalimo ligomis, gastritu, skrandžio opa, mažakraujyste ir kt.
Mineralinės druskos, pektinai, ląsteliena, įeinantys į juodųjų serbentų sudėtį, padeda pašalinti iš organizmo cholesteriną ir gerina virškinimą. Juodieji serbentai turi ir karotino, daug mineralinių medžiagų: mangano, vario, silicio, jodo ir kitų elemetų bei jų junginių, stiprinančių kapiliarus ir saugančių nuo hipertonijos. Dėl kumarino, mažinančio kraujo krešėjimą, juodieji serbentai irgi ne mažiau vertingi. Mokslininkai ištyrė, kad juodieji serbentai turi antibiotikų, todėl tinka gydyti uždegiminius procesus.
Liaudies medicinoje juodųjų serbentų uogos vartojamos viduriavimui gydyti, taip pat kaip šlapimą ir prakaitą varanti priemonė.
Gydomųjų savybių turi ir juodųjų serbentų lapai. Jų lapų antpilas padeda pašalinti iš organizmo šlapimo ir rūgštynių rūgšties perteklių. Liaudies medicina lapų nuoviru gydo odos, šlapimo pūslės ligas, inkstų akmenligę. Tokia arbata palengvina kokliušo ir konvulsinio kosulio gydymą. Švieži lapai tinka kaip prieskonis agurkams raugti.
Namų sąlygomis geriausia ir paprasčiausia pasigaminti iš juodųjų serbentų "natūralią uogienę". Uogos perrenkamos, nuplaunamos ir sumalamos mėsmale (arba sugrūdamos). Į gautą masę įpilama smulkaus cukraus (1 kg uogų reikia 2 kg cukraus). Tokia "natūrali uogiene" net ir kambario temperatūroje puikiai išsilaiko visus metus.
Šviežios ir perdirbtos uogos, jų sultys, uogienės tinka blogai valgantiems, persirgusiems sunkiomis ligomis vaikams.
Juodųjų serbentų sultis su medumi tinka gerti sergant bronchitu, laringitu. Jos tinka atsikosėjimui palengvinti, gerina apetitą. Priklausomai nuo amžiaus, geriamos po 30-60-100 ml 3-4 kartus per dieną.
 Raudonųjų ir baltųjų serbentų uogose yra vitaminų C, P, B1, PP, karotino, cukraus (daugiau baltuose serbentuose), organinių rūgščių, makro ir mikroelementų, pektinų. Visos išvardintos medžiagos dalyvauja medžiagų apykaitos procesuose, tonizuoja organizmą, gerina skrandžio bei žarnyno veiklą, absorbuoja toksines medžiagas, cholesteriną, pagerina žarnyno mikrofloros veiklą. Vitaminai C ir P sustiprina kraujagyslių ir kapiliarų sieneles. Rauginės medžiagos dezinfekuoja ir mažina gleivinės uždegimą, skausmą, skatina gijimo procesus. Todėl uogų sultys tinka sergant kolitu ir enterokolitu. Jeigu padidėjęs skrandžio rūgštingumas, sulčiu ir pačiu serbentų vaikui neduokitę.
 Vyšnių uogose yra vitaminų A, B1, C, PP, folinės rūgšties- mineralinių medžiagų (vario, geležies, kalio, magnio, cinko. fosforo), cukraus, organinių rūgščių, pektinų, naginių medžiagų. Vyšnių uogos stiprina organizmą ir žadina.apetitą, tinka atsiradus mažakraujystei.
Liaudies medicinoje vartojamos vyšnių uogos, jų sultys, vaiskočiai ir jauni lapai bei ūgliai. Sultys geriamos susirgus trachėjos, bronchų uždegimu, nes padeda atsikosėti. Uogų antpilas po 50-100-200 ml vartojamas karščiuojant. Jis taip pat gerina apetitą, virškinimą, ramina.
Šviežių vyšnių lapų nuoviras padeda sergant įvairios kilmės gelta, o pavilgais su šviežių lapų košele galima sustabdyti kraujavimus.
Nuoviras iš vyšnių šakelių irgi stabdo viduriavimą. Juo galima gydyti chroniškus storosios žarnos uždegimus.
Vyšnių sultys, uogienės, sirupas pagerina karčių vaistų skonį, iš dalies panaikina nepageidaujamą jų kvapą.
 Agrastų uogos - dietinis produktas. Agrastus gali valgyti arba gerti jų sultis bet kurio amžiaus vaikai. Jose yra iki 10% angliavandenių (fruktozės, gliukozės, sacharozės), organinių rūgščių, ypač citrininės, iki 1% pektinų, vitaminų C, B, P, karotino, geležies druskų, vario, fosforo ir kitų makro ir mikroelementų.
Agrastai teigiamai veikia medžiagų apykaitos procesus, varo tulžį ir šlapimą, sultys mažina troškulį ir gaivina. Be to, agrastai laisvina vidurius, padeda sergant gastroenterokolitu.
Šaltinis: žurnalas "Mano namai"
|
|
bisnios visnos