Lietuvių liaudies kulinarija formavosi ištisus šimtmečius. Liaudies sukurti receptai palaipsniui keitėsi. Kitimui įtakos turėjo pirklių atvežami prieskoniai, žmonių migracija. Didžioji dalis, Lietuviško kulinarinio paveldo išnyko, tokie kaip Lietuvos bajorų stalo valgiai. Kiek minima rusiškuose šaltiniuose, Lietuvos turtuoliai valgydavo keptas gulbes, rūkytas meškos nugarines ir kitokius įmantrius patiekalus.
Nuo seno Lietuvoje maistui plačiai vartojama grūdų, mėsos ir pieno produktai. Lietuviai rinko medų, daržovės, vaisius ir uogos bei grybus. Žvejojo žuvis jūroje, upėse, ežeruose.
Lietuviai maisto produktus kepdavo, virdavo, troškindavo, o mėsas ir žuvis mokėjo ir rūkyti.
Vieni populiaresnių maisto patiekalų buvo bulvių valgiai – vėdarai, didžkukuliai (cepelinai), švilpikai, virtos bulvės su krapais su rūgusiu pienu, varške ar pasukomis. Taip pat išskirtinis yra lietuviški varškės sūriai.
Iš mėsos Lietuvoje populiariausia kiauliena.
Lietuvių mėgiami tradiciniai kepiniai – šakotis, žagarėliai ir kiti.
Skirtingose Lietuvos srityse mityba skiriasi. Pavyzdžiui, žemaitijoje žemaičiai dažniausiai valgydavo žuvį, košes, kastinį, šiupinį; rytų aukštaitijoje aukštaičiai – blynus, ragaišius; dzūkai – grikių, grybų, bulvių valgius; suvalkiečiai – rūkytą mėsą, didžkukulius, bulvines dešras.
Šaltinis: http://lt.wikipedia.org
|
|
